Visiem, kurie manė, kad žino kas yra liepsnelė galiu pasakyti, kad nieko jie nežino.
Na, gal žino šį tą. O štai ko nežino:
1. Liepsnelė - mažas strazdas. Genetiškai. Na, ir rėkia garsiai kaip strazdas. Jei kas rėkia garsiai pavasarį - liepsnelė. Arba strazdas. Dar garsiai rėkia kikilis ir karetaitė. Dar lakštingala, bet ta - vėliau.
2. Visos liepsnelės turi raudoną pilvą. Ir vyrai ir moterys. Ir vaikams raudonai krūtinė nusidažo per pirmą mėnesį. O štai Aristotelis manė, kad liepsnelės žiemą pilkos.
3. Nepilkos. Bet išskrenda. Tiesa, netoli ir neilgam. Pro Ventę praskrenda Suomijos liepsnelės, tiek, kad nespėja jų ten iš tinklų rinkti. Tos toliau skrenda, kaip parodė žiedai. Žiedai dar parodė, kad dažniausia mirties priežastis - KATĖ. O max išgyveno 8 metus.
4. Buvo laikai, kai iš liepsnelių skūrų siuvo paltus. Čia rimtas, netikit - pasidomėkit.
5. Ne tik, kad abi biologinės lytys turi savo raudoną filmą, visos iki vienos liepsnelės gieda taip gindamos savo (ne poros) teritoriją. Liepsnelė turi būti feminizmo gyvūnas.
Apie meldinių nendrinukių šeimyninį gyvenimą verta pakalbėti kiek daugiau. Žmonių supratimu, tai
ReplyDeletenesektinas pavyzdys. Meldinių nendrinukių tikrai nepalyginsi su kokiomis nors žąsimis ar gulbėmis,
susiporuojančiomis visam gyvenimui, ar bent žvirbliais, kurie poras išsaugo visą perėjimo sezoną. Šios
nendrinukės neturi jokių bent kiek pastovesnių ryšių, išskyrus tai, kad abiejų lyčių sparnuočiai gyvena
toje pačioje pelkėje. Patinėliai nebent savo giesme įspėja artinantis kokiam nors pavojui, bet nepade da patelėms sukti lizdų, perėti ir auginti jauniklių. Kadangi porų kaip ir nėra, meldinių nendrinukių
patelės gali poruotis su keliais patinėliais, giedančiais apylinkėse, o patinėliai – su keliomis patelėmis. Tad vienos vados jaunikliai dažnai būna kelių skirtingų patinėlių. Iš www.nendrinė.lt