Gyvena miške ir tokia kiaunė su kaušiniais. Nustebino mane kažkada užsikrėtus niežais (kiaunės pagal knygą - neturėtų), tačiau regis išgyveno. Tai štai niežų ji regis dar neišsigydė, tačiau nuo švelnesnio pobūdžio kasymaisi padeda išsaugot šiokį tokį kailiuką.
Toks švelnumo įsikūnijimas.
Beje. Prisiminiau. Kiaunės kaip tik ir rujoja liepą - rugpjūtį.
Va tada žmogus ir supranti, kad reikia draugą turėti...nugarai pakasyti:)
ReplyDeleteKa žmogus žinai kam kas oloj nugarą kaso. Į mišką išbėga po vieną, magnetus patikrinti.
ReplyDeleteNu jau tik nereikia:) gerai iškasyta kiaunė į medžius nesikaso.
ReplyDeleteO kaip tada paaiškint kiaunės šokį šiame kontekste?
ReplyDeleteDžiaugsmo arba lietaus šokis. Arba labai galimas daiktas- viliojimo šokis ieškant partnerio nugarai pakasyt!
ReplyDelete