Jis ir ji

 

Stirninas numetė karūną ir vaikšto vienas. Nejauku. Stirniną be ragų atpažint iš plaukų. O stirnoms plaukai į kitą pusę. Tuo ir skiriasi. 

Antilopė sniege

 

Kelmukas po sniegu

Ne tik kelmukas. Ir balos irgi. Tos į kurias galima įsmukt. 

Kai balų nėra - tinka ir sniegas. Oho. Pasirodo briedžiai prunkščia.

Patinka briedžiams žiema.

Žiemą galima pamėlyniauti:

Iš kur žinau, kad tikrai briedžiai mėlyniavo? - Žiemą toks klausimas juokingas. Pasirašytas kiekvienas žingsnis.

O čia dar pora kanopinių prie kelmo.

Ką sako briedis?

 Briedžiai nebaubia ir neloja. Net nežvengia briedžiai. Irgi neprunkščia (oi, būtų įdomu). Briedžiai - švelnūs gyvūnai. Štai, pasiklausykit.

Taip. pasiklausykit dar kartą.

O čia visa šeimynėlė. Jaunėlis įklimpo į užskigtą balą. Biški nerangūs briedžiai. O gal ir labai.

Pėdos sniege

 

Čia voverė išsikasė rudenį paslėptus riešutus. 

O čia - žebenkštis išsikasė pelę.

Man kažkaip atrodo, kad žvėrys nemoka vienas kito pėdsakų sniege skaityti. Nes nu žinotų kas kur nuėjo gi.  

Prisnigo

 Ne tas žodis. Išvartė mišką sniegas. Gražu, švaru iš šviesu. Nelabai stirnas slepia jų kailiukai.

Čia turbūt vėl reikia primint, kad ta, kur uodega, tai visai ne uodega. Šiaip kuokštelis. Ir ausim plaukuotom stirnos nesivaržydamos šokinėja.

Zylė

Pagal dydį - kaip zylė. Bet genys. Kas toks?

Mažasis margasis. Kai miške tiek prisnigę, girdys tik geniai ir zylės. Ir matos gerai. 

Nosis riesta.

Čia - netikintiems, kad zylės dydžio. Suraskit.

Gerai dirba? Viršgarsinis geniukas.

O čia retesnis ir didesnis - baltnugaris. Praktiškai ano didesnė kopija. Ale ne giminė.

Ne visi geniai vienodi.

Pusto

Va taip būna. Iki kelių. 

Nu arba giliau. Priklauso nuo kelių.